Šių metų balandžio 19 dieną, Lietuvos edukologijos universitete, socialinių mokslų fakultete įvyko uždara (VIĮ 5; 13 straipsniai) nacionalinė jaunųjų mokslininkų konferencija „Jaunas žmogus socialinių, ekonominių ir politinių iššūkių akivaizdoje“.
Prieš prasidedant konferencijai vyr. lab. Birutė Dumbliauskienė davė žodinį leidimą įrašyti konferenciją. Konferencijos metu gretima sėdėjęs fakulteto dekanas doc. dr. Vytas Navickas tuo akivaizdžiai buvo nepatenkintas. Iš pradžių pasitikslino ar aš iš LEU, ar įrašinėju viską ir ar tai suderinta su organizatoriais. Gavęs patvirtinimą, kad taip, įrašinėju, su tikslu panaudoti rašant straipsnį „Šviesoje“ (vienokia ar kitokia forma straipsnis turėtų pasirodyti Šviesoje), perėjo prie kitos taktikos – „Ar atsiklausei autorių?“. Gavęs renginio organizatorių leidimą fiksuoti konferenciją aš neprivalau atsiklausti autorių, ar juolab gauti jų leidimą. Iš tikro, ir organizatorių atsiklausiau tik iš perdėto mandagumo, nes turėjau iliuziją, kad konferencija yra atvira/vieša. Navicko manymu, „etiketas reikalauja atsiklausti autorių“. Na tokio punkto nepavyko rasti žurnalistų etikos kodekse, tad ko gero aš ir doc. dr. Vytas Navickas naudojamės skirtingais etiketais.
Konferencijoje buvo 12 pranešėjų, tad techniškai dar įmanoma atsiklausti. O kaip, kai didesnės konferencijos? 100 pranešėjų? Reik kiekvieno atsiklausti atskirai ar visų iškart atsistojus prieš auditoriją? Ar gal dar geriau, sudaryti sutartis raštu?
Iškilo klausimas – tai vardan ko išvis rengiamos konferencijos, jei jų negalima fiksuoti nei straipsnio parašymui, nei savo asmeninėm reikmėm? TIK vardan to, kad pranešėjai bei likusi mokslo bendruomenė apsikeistų idėjomis? Kodėl iš idėjų apsikeitimo norima eliminuoti likusią visuomenės dalį?
Iš tikro visai įdomu, kaip būtų galima panaudoti konferencijos įrašą, turint omeny, kad pranešėjai pristato savo tyrimus neparodydami referencinio aparato, be kurio tyrimo panaudoti, kaip savo – neįmanoma. Tad vėlgi, atviras klausimas – kas laimi uždraudus fiksuoti mokslines (ir kitas) konferencijas? Ar universitetų tikslas nėra (neturėtų būti?) ne tik dalintis idėjomis tarpusavyje bet ir su visuomene? Ar neturėtų universitetai patys įrašinėti ir viešinti konferencijų? O jei jau to nedaro, tai džiūgauti, kad kažkas kitas užsiima jų darbu?
Atmetus konferencijos fiksavimo incidentą konferencija vyko sklandžiai. Nebuvo tik vienos programoje numatytos pranešėjos.
Iš viso buvo 14 pranešėjų, kurie pristatė 12 tiriamų temų. Iš LEU dalyvavo netgi 10 pranešėjų, kurių 9 buvo iš konferenciją rengusio socialinių mokslų fakulteto.
Sveikinimo žodį taręs LEU soc. mokslų fak. dekanas doc. dr. Vytas Navickas džiaugėsi galimybe išgirsti jaunatvišką mintį bei palinkėjo pranešėjams nesijaudinti.
Pirmąjį pranešimą „Aukštosios mokyklos dėstytojo edukacinės kompetencijos tobulinimas masinio aukštojo mokslo sąlygomis“ pristatė, LEU ugdymo mokslų fakulteto doktorantė, Džiuljeta Ruškytė, kurį ji rengė drauge su kolege Ariana Numgaudiene. Pranešimo metu ji aptarė aukštosios mokyklos dėstytojo kompetenciją ir pateikė jos tobulinimo būdus.
Antrą pranešimą „Jaunimas: tarp pažangos idealų ir asocialumo“ skaitė, Lietuvos socialinių tyrimų centro vyr. mokslo darbuotoja, dr. Anelė Vosyliūtė. Pranešėja cituodama įvairius mąstytojus religines vertybes priskyrė prie pažangos idealų, o pačią religiją kaip reikalingą, ir duodančią naudą visuomenei. Sekuliarioje visuomenėje, pranešėjos nuomonė, religinės normos jau būna giliai įsitraukusios į kultūrą. Buvo įdomu klausytis, kaip pranešėja prisidengdama mokslu „bandė prastumti“ religinius tauškalus kaip kokias tai vertybes, to nepagrįsdama. Kaip nekeista jai pritarė ir renginio vedėjas prof. habil. dr. Valdas Pruskus..
Viktorija Poleninaitė-Bilinskienė, LEU socialinių mokslų fakulteto studentė, skaitė pranešimą iš magistrinio darbo „Tobulas kūnas kaip sėkmės veiksnys jaunimo socializacijoje“. Pranešėja analizavo moksleivių, jų tėvų ir mokytojų bei darbdavių suvokimą šia tema. Buvo pastebėta, kad jaunimo vertybines nuostatas formuoja žiniasklaida ir bendraamžiai. Vartotojiškoje visuomenėje tobulo kūno siekiama bet kokia kaina, tobulas kūnas – sėkmės simbolis. Pranešėja priėjo išvados, kad mūsų visuomenėje ir ypač jaunimo tarpe vyrauja liekno kūno kultas.
Vitalija Čepaitė, MRU socialinės politikos fakulteto magistrė, aptarė „Teisinio ugdymo bendrojo ugdymo mokykloje: realijas ir perspektyvas“. Pastebėjo, kad didžiausias problemos, tai specialistų, metodinių priemonių ir specialios pamokos skirtos šiam dalykui trūkumai.
Anna Lipnevič, Lietuvos socialinių tyrimų centro doktorantė, pristatė pranešimą „Jaunas Lietuvos gydytojas socialinių ir ekonominių pokyčių akivaizdoje“. Apibendrinant doktorantė išskyrė, kad prastos darbo sąlygos, vienodų darbo sąlygų nebuvimas periferijose ir centruose, menkos jaunų gydytojų įsidarbinimo sąlygos centruose, prastos darbo sąlygos periferijose, per didelė gydytojų koncentracija centruose, korupcija, menkos profesinio tobulėjimo galimybės rajonuose, pagarbos trūkumas žmogui yra esminės problemos dėl kurių gydytojai emigruoja. Jauni gydytojai neemigruotų jei būtų suteiktos tokios sąlygos kaip užsienio valstybėse ar bent jau didžiuosiuose centruose. Samprotauta, kad reikia keisti visą sistemą iš pagrindų.
Vija Platačiūtė, VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto doktorantė, pranešime „Naujos tarptautinės migracijos formos: iššūkiai ir galimybės“. Pranešėja pastebėjo, kad migracija auga visose regionuose. Globalizacija paskatino žmonių ryšių kontaktų plėtrą, o turėdami kontaktų žmonės lengviau migruoja. Atsakinėdama į klausimus doktorantė neigiamai vertino Lietuvos imigracijos politiką bei pasisakė už dvigubos pilietybės įteisinimą bei pasisakė už laisvesnę imigracijos ir integracijos politiką Lietuvoje.
Dovilė Jankauskaitė, LEU socialinių mokslų fakulteto bakalaurė, pristatė „Socialinės apsaugos aktualijas“. Supažindinusi su Lietuvos socialinės apsaugos sistema, bakalaurė išreiškė poziciją, kad didžiulė socialinės paramos aprėptis neskatina žmonių dirbti, o priešingai – tapti išmokų gavėjais.
Jelena Zuj, LEU socialinių mokslų fakulteto bakalaurė, pristatė „Akademinio nesąžiningumo: LEU atvejo analizės“ tyrimą. Bakalaurė apklausė LEU socialinių mokslų studijų programų 1-4 kurso dieninių studijų studentus. 51% studentų atsakė, kad bent kartą nusirašė, o priežastimis įvardijo per didelę dalyko apimtį, menką mokomosios medžiagos pritaikomumą praktikoje, neįdomumą, medžiagos „sausumą“, motyvacijos trūkumą, bendrą tendencija nusirašinėti. Studentų manymu, geros akademinio nesąžiningumo prevencinės priemonės būtų: atsiskaitymas žodžiu, griežtesnis dėstytojo požiūris, pašalinimas iš universiteto, stipendijos atėmimas, techninių priemonių naudojimas (egzamino filmavimas). Atsakinėdama į auditorijos klausimus Jelena pripažino, kad daug didesnis nusirašinėjimo problemos mastas LEU. VU, jos kurso puse studentų buvo pašalinti už plagijavimą, be galimybės grįžti į universitetą artimiausius tris metus.
Gintarė Umbrasaitė ir Sondra Jendovickaitė, LEU socialinių mokslų fakulteto bakalaurės, skaitė pranešimą „Jaunimas ir politika“. Pranešėjų nuomone, į politiką jaunimas turėtų eiti nuosekliai, o jaunimo politika prasideda jau nuo dalyvavimo mokyklos savivaldoje. Jaunimo dalyvavimo politikoje „stabdžiais“ buvo įvardinti politinių tradicijų nebuvimas šeimoje ir pasyvumas.
Jurgita Balevičiūtė, LEU socialinių mokslų fakulteto magistrantė, pristatė „Mokinių agresyvumo prieš mokytojus ir bendramokslius ypatumus miesto ir kaimo bendrojo lavinimo mokyklose (Vilniaus miesto ir Lazdijų rajono atvejis)“. Magistrantė agresyvaus elgesio priežastimis įvardijo norą parodyti savo pranašumą bei užimtumo stoka. Mokiniai dažniausiai naudoja psichologinį smurtą (tyčiojasi, grasina), tačiau yra fizinio smurto atvejų. Mokiniai mano, kad efektyviausios priemonės būtų šalinimas iš mokyklos, baudos tėvams. Daugiausia smurtauja vidurinės mokyklos mokiniai.
Eglė Lukminaitė su Rimu Valungevičiumi, LEU socialinių mokslų fakulteto bakalaurai, pristatė. „Finansavimo problemos – verslumą mažinantis veiksnys“. Pranešėjai išskyrė pagrindinius naujų įmonių sukūrimo sunkumus: tinkamų darbuotojų radimas ir finansavimo gavimas. Kritikavo Europos Sąjungos paramos gavimo mechanizmo ydas, kaip pvz., vertinamas atitikimas kriterijams, kurie nugludinti iki mažiausių detalių, o ne patys projektai. Kriterijai nustatyti prieš 5 metus ir nėra galimybės jų pakeisti. Taip pat buvo išskirta per didelė biurokratijos problema. Būtent dėl jo labai sulėtinamas inovacijų įdiegimas reikiamu momentu.
Jurgita Subačiūtė, LEU socialinių mokslų fakulteto magistrantė skaitė pranešimą „Jaunimo agresija ir kultūra (Lietuvos skinhedų atvejis)“. Tyrėja apibrėždama terminus pažymėjo, kad „skinhedai“ yra nevartotinas, tačiau, kaip ji teigė, remdamasi Tadu Kavoliu, kuris taip pat tyrinėja skustagalvių judėjimą ir anot Subačiūtės, teigia, kad subkultūrų pavadinimai neverčiami, ji taipogi nusprendė naudoti nevartotiną svetimybę „skinhedai“ vietoj lietuviško „skustagalviai“. Magistrantė skustagalvių muštynes, kurios pagal ją, pasireiškia ginant idėjas ir draugus, įvardijo kaip niekuo neišsiskiriančias iš kitų subkultūrų. Kaip išskirtinį Lietuvos skustagalvių bruožą tyrėja išskyrė patriotiškumą, valstybinių simbolių (Gediminaičių stulpai, lietuviška svastika) naudojimą. Skustagalvių politinės pažiūros aiškiai išreiškiamos šūkiu „Lietuva lietuviams“, anot tyrėjos Lietuvoje yra per daug stigmatizuotos. Šį šūkį naudojo jau Vincas Kudirka. Po pranešimo, konferencijos vedėjo, prof. Pruskaus paklausta, ką mano apie šūkį „Žemaitija žemaičiams“, ši atsakė, kad mano jog šis šūkis yra geras.
Mano asmeninė nuomone, Jurgita Subačiūtė pristatė ne tiek tyrimą, kiek skustagalvių kultūros propagandą. Pristatyme retransliuotos skustagalvių pozicijos įvairiais klausimas, bet nebuvo tų pozicijų kritinio įvertinimo. Ir ne tik, kad nebuvo kritinio įvertinimo, bet tos pozicijos buvo ginamas kaip geros ir teisingos. Tad pristatymą vienareikšmiškai vadinčiau „skustagalvių ryšiai su visuomene praneša“.
Konferenciją apibendrino, ją vedęs, prof. habil. dr. Valdas Pruskus, kuris pažymėjo, kad pranešimai buvo plataus tematinio ir problematinio spektro bei įvairaus lygio.
Džiugu, kad nors fotografuoti leido 
- Konf. vedėjas prof. habil. dr. Valdas Pruskus
- Konferencijos pradžioje
- Konferencijos pradžioje
Žemiau esančioje foto dešinėje matome nusisukusius doc. dr Vytą Navicką ir vyr. lab. Birutę Dumbliauskienę. Tuo metu V. Navickas aktyviai įtikinėjo B. Dumbliauskienę, kad ši atsiimtų leidimą įrašinėti. Nes pasirodo įrašinėdamas, aš pažeidžiu autorių teises, esu neetiškas ir kas be ko, įrašą parduosiu juodajai Lietuvos uždarų mokslinių konferencijų rinkai
- Konferencijos pradžioje
- Konferencijos pabaigoje
- Konferencijos pabaigoje
- Pranešimus skaičiusiems įteikti pažymėjimai
- Pranešimus skaičiusiems įteikti pažymėjimai
- Pranešimus skaičiusiems įteikti pažymėjimai
- Pranešimus skaičiusiems įteikti pažymėjimai
- Pranešimus skaičiusiems įteikti pažymėjimai
